Oi, kokia nesamonė! Namas iš padangų! Taigi jos nuodingos ir baisiai atrodo, ko dar prisigalvosit? -O dar prisigalvosim sienas, sukonstruotas iš tuščių skardinių ir stiklinių butelių. Va, dabar tikrai galima piktintis ir išjungti šitą nesamoningą rašliavą. Galima išjungti, o galima pasidomėti plačiau. Kas pasiliko, važiuojam toliau.
Kaip sako rusai: „metodam naučnogo tyka“ Maiklas Reynoldsas atrado, kad senos automobilių padangos puikiai tinka statyboms. Sena padanga kūju ir kastuvu prikemšama žemių ir tampa panaši į didelę plytą arba statybinį blokelį. Didžiausias tokios statybinės medžiagos privalumas yra tas, kad ji yra nemokama ir lengvai gaunama visame pasaulyje. Kiti privalumai:
· Padangos yra tokios plačios, kad statinys nereikalauja pamato, o visa statnio siena gaunasi „nešanti“. Earthshipai statomi be pamatų tiesiai ant žemės.
· Padangos, prikimštos žemės ir sukrautos kaip statybinės plytos viena ant kitos nesudaro monolitinės masės kaip cementu sutvirtintos medžiagos. Tai reiškia, kad siena iš padangų nesuskilinės per šalčius ir nors Lietuvoje tai neaktualu, statiniai iš padangų yra atsparūs žemės drebėjimams.
· Padangos, prikimštos ir apkastos žemėmis nedega.
· Padangos yra labai atsparios gamtos reiškiniams, kas yra didelis privalumas namo sienoms.
· Padangos, prikimštos žemių sudaro didelę termomasę, o tai mums leidžia kaupti padangų sienose šilumą.
Ir nereikia bijoti - senos padangos, pravažiavusios daug kilometrų nebėra nuodingos ir šiaip tai jos yra užkastos iš išorės ir užtinkuotos iš vidaus, todėl po statybų su jomis nebekontaktuosite net norėdami. Tai tikrai geniali idėja! Vienintelis trūkumas yra tas, kad užima nemažai laiko prikimšti į tas padangas žemių.
Statydami tokį namą, mes nekertame jau ir taip nykstančių miškų, nenaudojame energijos statybinėms medžiagoms gaminti, neteršiame aplinkos toksinėmis statybos ir gamybos atliekomis, o atlaisviname pasaulį nuo šiuklšių! Štai kur yra ateities technologija! Galbūt tik man, bet ši mintis atrodo labai protinga. Maiklas Reynoldsas nuėjo dar toliau ir pradėjo naudoti vidinių „lengvų“ sienų statyboms tuščias aliumines skardines ir stiklinius butelius. Šios šiukšlės yra sienų užpildytojai ir išorėje jų nesimato jei nenorime. Ir jei nenorime, nebūtina statyti namo iš šiukšlių, naudojam tai, ką turim. Nors sienos iš stiklinių butelių atrodo visai įdomiai ir spindi įvairiomis spalvomis.
Taigi, viskas vyskta maždaug taip:
1. prisivežam senų padangų,
2. prikemšam padangas žemių,
3. statome iš padangų sienas,
4. izoliuojame padangas iš išorės,
5. užkasame išorinę sienų pusę žemėmis,
6. užtinkuojame plaušmoliu (molis+šiaudai) iš vidaus,
Viskas yra daroma vienu metu – padangos kraunamos tuščios ant jau prikimštų ir iš karto kemšamos žemėmis, užbaigta eilė padangų iš išorinės pusės izoliuojama neoporu ir tada apkasama. Vidinės sienos tinkuojamos vėliau. Skamba sudėtingai, bet viskas yra paprasta. Pažiūrėkite šį video ir užsisakykite naujienlaiškį tada viskas tapts skaidriau.
Kaip sako rusai: „metodam naučnogo tyka“ Maiklas Reynoldsas atrado, kad senos automobilių padangos puikiai tinka statyboms. Sena padanga kūju ir kastuvu prikemšama žemių ir tampa panaši į didelę plytą arba statybinį blokelį. Didžiausias tokios statybinės medžiagos privalumas yra tas, kad ji yra nemokama ir lengvai gaunama visame pasaulyje. Kiti privalumai:
· Padangos yra tokios plačios, kad statinys nereikalauja pamato, o visa statnio siena gaunasi „nešanti“. Earthshipai statomi be pamatų tiesiai ant žemės.
· Padangos, prikimštos žemės ir sukrautos kaip statybinės plytos viena ant kitos nesudaro monolitinės masės kaip cementu sutvirtintos medžiagos. Tai reiškia, kad siena iš padangų nesuskilinės per šalčius ir nors Lietuvoje tai neaktualu, statiniai iš padangų yra atsparūs žemės drebėjimams.
· Padangos, prikimštos ir apkastos žemėmis nedega.
· Padangos yra labai atsparios gamtos reiškiniams, kas yra didelis privalumas namo sienoms.
· Padangos, prikimštos žemių sudaro didelę termomasę, o tai mums leidžia kaupti padangų sienose šilumą.
Ir nereikia bijoti - senos padangos, pravažiavusios daug kilometrų nebėra nuodingos ir šiaip tai jos yra užkastos iš išorės ir užtinkuotos iš vidaus, todėl po statybų su jomis nebekontaktuosite net norėdami. Tai tikrai geniali idėja! Vienintelis trūkumas yra tas, kad užima nemažai laiko prikimšti į tas padangas žemių.
Statydami tokį namą, mes nekertame jau ir taip nykstančių miškų, nenaudojame energijos statybinėms medžiagoms gaminti, neteršiame aplinkos toksinėmis statybos ir gamybos atliekomis, o atlaisviname pasaulį nuo šiuklšių! Štai kur yra ateities technologija! Galbūt tik man, bet ši mintis atrodo labai protinga. Maiklas Reynoldsas nuėjo dar toliau ir pradėjo naudoti vidinių „lengvų“ sienų statyboms tuščias aliumines skardines ir stiklinius butelius. Šios šiukšlės yra sienų užpildytojai ir išorėje jų nesimato jei nenorime. Ir jei nenorime, nebūtina statyti namo iš šiukšlių, naudojam tai, ką turim. Nors sienos iš stiklinių butelių atrodo visai įdomiai ir spindi įvairiomis spalvomis.
Taigi, viskas vyskta maždaug taip:
1. prisivežam senų padangų,
2. prikemšam padangas žemių,
3. statome iš padangų sienas,
4. izoliuojame padangas iš išorės,
5. užkasame išorinę sienų pusę žemėmis,
6. užtinkuojame plaušmoliu (molis+šiaudai) iš vidaus,
Viskas yra daroma vienu metu – padangos kraunamos tuščios ant jau prikimštų ir iš karto kemšamos žemėmis, užbaigta eilė padangų iš išorinės pusės izoliuojama neoporu ir tada apkasama. Vidinės sienos tinkuojamos vėliau. Skamba sudėtingai, bet viskas yra paprasta. Pažiūrėkite šį video ir užsisakykite naujienlaiškį tada viskas tapts skaidriau.
RSS Feed
