Oi, kokia nesamonė! Namas iš padangų! Taigi jos nuodingos ir baisiai atrodo, ko dar prisigalvosit? -O dar prisigalvosim sienas, sukonstruotas iš tuščių skardinių ir stiklinių butelių. Va, dabar tikrai galima piktintis ir išjungti šitą nesamoningą rašliavą. Galima išjungti, o galima pasidomėti plačiau. Kas pasiliko, važiuojam toliau.

Kaip sako rusai: „metodam naučnogo tyka“ Maiklas Reynoldsas atrado, kad senos automobilių padangos puikiai tinka statyboms. Sena padanga kūju ir kastuvu prikemšama žemių ir tampa panaši į didelę plytą arba statybinį blokelį. Didžiausias tokios statybinės medžiagos privalumas yra tas, kad ji yra nemokama ir lengvai gaunama visame pasaulyje. Kiti privalumai:

·         Padangos yra tokios plačios, kad statinys nereikalauja pamato, o visa statnio siena gaunasi „nešanti“. Earthshipai statomi be pamatų tiesiai ant žemės.

·         Padangos, prikimštos žemės ir sukrautos kaip statybinės plytos viena ant kitos nesudaro monolitinės masės kaip cementu sutvirtintos medžiagos. Tai reiškia, kad siena iš padangų nesuskilinės per šalčius ir nors Lietuvoje tai neaktualu, statiniai iš padangų yra atsparūs žemės drebėjimams.

·         Padangos, prikimštos ir apkastos žemėmis nedega.

·         Padangos yra labai atsparios gamtos reiškiniams, kas yra didelis privalumas namo sienoms.

·         Padangos, prikimštos žemių sudaro didelę termomasę, o tai mums leidžia kaupti padangų sienose šilumą.

Ir nereikia bijoti - senos padangos, pravažiavusios daug kilometrų nebėra nuodingos ir šiaip tai jos yra užkastos iš išorės ir užtinkuotos iš vidaus, todėl po statybų su jomis nebekontaktuosite net norėdami. Tai tikrai geniali idėja! Vienintelis trūkumas yra tas, kad užima nemažai laiko prikimšti į tas padangas žemių.

Statydami tokį namą, mes nekertame jau ir taip nykstančių miškų, nenaudojame energijos statybinėms medžiagoms gaminti, neteršiame aplinkos toksinėmis statybos ir gamybos atliekomis, o atlaisviname pasaulį nuo šiuklšių! Štai kur yra ateities technologija! Galbūt tik man, bet ši mintis atrodo labai protinga. Maiklas Reynoldsas nuėjo dar toliau ir pradėjo naudoti vidinių „lengvų“ sienų statyboms tuščias aliumines skardines ir stiklinius butelius. Šios šiukšlės yra sienų užpildytojai ir išorėje jų nesimato jei nenorime. Ir jei nenorime, nebūtina statyti namo iš šiukšlių, naudojam tai, ką turim. Nors sienos iš stiklinių butelių atrodo visai įdomiai ir spindi įvairiomis spalvomis.

Taigi, viskas vyskta maždaug taip:

1.       prisivežam senų padangų,

2.       prikemšam padangas žemių,

3.       statome iš padangų sienas,

4.       izoliuojame padangas iš išorės,

5.       užkasame išorinę sienų pusę žemėmis,

6.       užtinkuojame plaušmoliu (molis+šiaudai) iš vidaus,

Viskas yra daroma vienu metu – padangos kraunamos tuščios ant jau prikimštų ir iš karto kemšamos žemėmis, užbaigta eilė padangų iš išorinės pusės izoliuojama neoporu ir tada apkasama. Vidinės sienos tinkuojamos vėliau. Skamba sudėtingai, bet viskas yra paprasta. Pažiūrėkite šį video ir užsisakykite naujienlaiškį tada viskas tapts skaidriau.

Lietuvoje gyventi šalta. Didžiausios sąskaitos mokamos už šildymą. Kaip gali būti, kad galima gyventi name be šildymo? Man tai yra pagrindinis klausimas. Aš jį patikrinsiu praktiškai ir pranešiu apie rezultatus, bet dabar pasidalinsiu teorija. Taigi kokia turi būti konstrukcija ir iš ko statytis namą, kad išvengti šildymo išlaidų?

Šiluma yra energija, kuri gali būti kaupiama. Ta vietą, kur kaupiama šiluma, protingi žmonės sugalvojo vadinti protingai t.y. termomase. Vanduo, akmuo, žemė yra termomasės pavyzdžiai. Klaipėdoje žiemos šiltesnės, o vasaros šaltesnės nei rytų Lietuvoje, nes įkaitusi per vasarą jūra lėčiau vėsta, o vasarą ilgiau šyla. Pas Tadą Lomaną, mačiau indėnišką pirtį. Indėnai į savo specialią palapinę įnešdavo lauže įkaitusius akmenis, kadangi akmuo sugeria daug šilumos, jis daug ir atiduodą tiesiai į pirtį padarytą iš palapinės. Supratau, jau atsibodau, jau ir taip aišku. Grįžtam prie stebuklingojo namo.

Earthship‘o sienos yra storos ir sunkios. Jos yra išnaudojamos kaip termomasė. Kaip ta masė įkaitinama? Ogi saulės pagalba. Tipiškas kambarys yra U formos statinys pasuktas į pietų pusę, kur visą dieną šviečia saulė. Visi žinome, kad kambarys su orientuotais į pietus langais yra šiltesnis. Mūsų žemės laive langai yra panoraminiai, tiksliau namas jungiasi su šiltnamiu, kuris ir yra namo apšildymo sistema. Kadangi sienos yra pakankamai storos ir sunkios, jos sukaupia šilumą, o naktį atiduoda į kambarį. Tokiu būdu kai karšta, namas neperkaista, o kai šalta, neatvėsta – kaip Klaipėdoje prie jūros. Įdomu ar ne?

Kitas momentas, sustiprinantis šildymą yra tai, kad namas nėra statomas ant žemės, ne ne, jis neskraido ore ir neplaukioja Klaipėdos jūroje, jis yra dalinai po žeme. Nuo seno yra žinomos žeminės. Žeminė yra kambarys po žeme. Jis yra įpatingas tuo, kad viduje temperatūra niekada nenukrenta žemiau nulio. Hm, dabar pagalvojau, kad meškos taip pat įsikasa į žemę, nes ten nėra minusinės temperatūros. Taip taip, viskas priklauso nuo gylio, bet Lietuvoje įšalo gylis, jei neklystu vidutiniškai metras, o jūsų namo sienos yra žymiai aukštesnės. Palyginkime žemės laivą su standartiniu namu. Jeigu šaltą žiemos dieną, lauke temperatūra yra minus penkiolika laipsnių, tai namo vidaus temperatūrą reikia pakelti 35 laipsniais, kad turėti normalią 20 laipsnių temperatūrą. Kažkodėl manau, kad čia mums vien tik saulės neužteks, net jei ir turėsime šiltnamį vietoje langų. O jeigu šildysime žeminę, kur yra tarkime plius 5 liapsniai šilumos, tai teleikia pakelti temperatūrą tik 15 laipsnių iki normalios kambario šilumos. Vat kokie mes gudrūs.

Apie tai iš ko ir kaip statomos earthshipo sienos, apie jų privalumus ir trūkumus kitą kartą. Užsirašykite naujienlaiškiui, kad nepraleisti naujienų apie stebuklingo namo statybas. Iki.